Amžinas klausimas: kava jums – gerai ar blogai? Na, o tikrasis atsakymas yra užrakintas jūsų genuose. Genetinių tyrinėjimų pažanga sudarė puikias sąlygas tyrinėti savo genetinės sudėties paslaptis. Ar kava jums naudinga, o gal nėra tinkama vartoti, yra tik vienas iš daugybės dalykų, kuriuos galima atskleisti.

Kava yra populiariausias gėrimas pasaulyje

Kava yra populiariausias gėrimas pasaulyje, todėl daugelis žmonių savo dienos neįsivaizduoja be karstelėjusio skonio kavos. Tačiau, iš tiesų, ne kava mus verčia abejoti, ar gėrimas mums yra sveikas, ar ne, o kofeinas.

Kava yra vienas iš labiausiai maistingų gėrimų planetoje, siūlantis nuostabių fitonutrientų ir flavonoidų, kurių išskirtinumas yra palaikyti gerą sveikatą. Štai ir galime sakyti, kad kava sveikatai yra nuostabi. Tačiau, bijau, kad tai nėra taip paprasta. Nuostabus kavos augalas išsivystė nebeatmenamai seniai kaip atsakas į kenkėjų atakas. Ilgainiui nuolat puolamas vabzdžių kavos augalas pradėjo jiems priešintis gamindamas neurotoksinį kenkėjų žudiką, kurį šiandien vadiname kofeinu. Su arbata atsitiko tas pats!

Kofeinas veikia kaip neurotoksinas ir gali būti mirtinas, jei esate vabzdys. Tačiau mums, žmonėms, daug didesniems, kofeinas nėra mirtinas, jis tik sukelia neurozinį virpulį. Kofeinas, kaip neurotoksinas, visai nėra tinkamas sveikatai. Jis ne tik žaidžia su mūsų nervų sistemos cheminiais signalais, bet ir gali užsibūti širdies ir kraujagyslių sistemoje ir sukelti uždegimą. Kraujagyslių uždegimas nėra gerai, tai pirmasis apnašų susidarymo etapas. Kofeinas taip pat neleis jūsų organizmui gaminti naujų, šviežių kolageninių skaidulų, todėl jei grožis jums svarbus, neapsigaukite veido priemonėmis su kofeinu. Jis tiesiog pagerina kraujotaką, tad šiek tiek pagerėja veido spalva, tačiau tai visiškai trukdo jūsų kolageno gamybai. Taigi, dabar kava skamba tikrai prastai.

Taigi, kaip mūsų genai nusprendžia, ar tai ypač sveikas maistas, ar tiesiog žalingas sveikatai demonas. Tai priklauso nuo geno ir fermento CYP1A2. Šis natūralus mūsų organizme esantis fermentas yra atsakingas už daugelio dalykų skaidymą, o kofeinas yra vienas iš jo darbo krūvių. Visi esame sukurti skirtingai, o šio geno variacijos reiškia, kad kai kuriems žmonėms šis fermentas veikia itin greitai, o kai kuriems žmonėms šis fermentas veikia itin lėtai. Būtent ši variacija lemia, ar kava naudinga, ar kenkia sveikatai.

Tie, kurie turi ypač greitą CYP1A2 fermentą, gali greitai suskaidyti kofeiną. Jie dažnai gali išgerti puodelį prieš miegą ir vis tiek miegoti. Kofeinas nesukelia problemų, nes greitai suyra ir organizme ilgai neužsibūna. Tad jums belieka tik džiaugtis visa fitonutrientų teikiama neįtikėtina nauda jūsų sveikatai. Žinoma, jei nepradedate į jį pilti daug pieno produktų, ar dėti cukraus ar sirupų!

Kita vertus, jei jūsų CYP1A2 fermentas yra lėtas ir negeba kofeino pašalinti, jis lieka jūsų odoje ir gali skatinti senėjimo ar jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos uždegiminius procesus. Tai tikrai sukels beprotišką virpėjimą, kuris gali tęstis visą dieną.

Tai, štai – vieniems žmonėms kava yra naudinga, o kitiems – net pavojinga. Jei mėgstate kavą ar arbatą, bet norite apsaugoti savo sveikatą, tikrai verta atlikti gyvenimo būdo genetinį testą.

Ir tik nedidelė pastaba apie kavą be kofeino. Tai absoliučiai labiau apsauginė priemonė tiems, kurių CYP1A2 yra lėtas, tačiau kofeino šalinimo proceso metu dingsta didžioji dalis gerųjų savybių. Taigi bijau, kad kavos mėgėjams su lėtu CYP1A2 nė viena išeitis nėra naudinga.

Parengė:
Dr Michael Barnish MBChB
Genetikos ir mitybos skyriaus vadovas
REVIV Global Ltd.

Straipsnis originalo kalba: https://www.revivme.com/r-life-blog/coffee-is-it-good-or-is-it-bad-the-verdict/

Yra keletas priežasčių, kodėl kiekvienam, net ir tam, kuris teigia, kad yra sveikas, reikia papildyti organizmą mikroelementais, tokiais kaip vitaminai, mineralai ir antioksidantai.

Pirmoji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios turime papildyti organizmą antioksidantais, yra cheminių medžiagų ir teršalų poveikis. Per pastaruosius du šimtus metų buvo atrasta ir panaudota daugiau nei 800 000 cheminių medžiagų. Visos jos tam tikru būdu yra toksiškos mūsų kūnui. Kasdien su jomis susiduriame: pesticidai ant maisto produktų, valymo priemonės, kuriomis valome namus, skalbimo milteliai, tarša iš gamyklų bei automobilių.

Mūsų kūnai nebuvo sukurti taip, kad juos veiktų toks didelis cheminių medžiagų kiekis. Daugelio šių cheminių medžiagų aplink mus net nebuvo.

Mūsų kūnas gali susidoroti su toksiškų medžiagų poveikiu mūsų ląstelėse, naudodamas antioksidantus, vitaminus ir mineralus, padedančius juos neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo. Tačiau padidėjus toksiškų medžiagų poveikiui, mums reikia papildomų mikroelementų, kurie padėtų efektyviau apsaugoti mūsų kūną. Kai šie toksinai kaupiasi mūsų ląstelėse, jos yra pažeidžiamos, sensta ir yra viena iš ligų atsiradimo priežasčių. Dėl šių priežasčių stebimas vis jaunesnių žmonių sveikatos sutrikimų atsiradimas.

Kita priežastis, kodėl turime galvoti apie reguliarų organizmo papildymą maisto papildais, yra ta, kad mūsų kūne padidėjus mikroelementų poreikiui, jie nebegali maksimaliai užtikrinti jo apsaugos. Taip yra dėl dviejų priežasčių:

1. Šiuolaikiniai ūkininkavimo būdai neleidžia dirvožemiui atgauti tinkamo organinių medžiagų lygio. Pasėliai yra geri, tik tiek, kiek geras yra dirvožemis, kuriame jie auginami. Daugelis ūkininkavimo būdų negali suteikti pakankamai laiko, kad dirvožemis pasipildytų reikiamu kiekiu maistinių medžiagų atsargų. Gyvuliai gauna tiek maistinių medžiagų, kiek yra pasėliuose, kuriuos jie ėda. Taigi, jei dirvožemis nualintas, maistinių medžiagų trūksta ir pasėliams, ir gyvuliams, o galiausiai ir mums. Visa tai yra maisto grandinė.
2. Maistas dažniausiai yra termiškai apdorojamas. Gaminant maistą aukštoje temperatūroje mažėja maistingų medžiagų kiekis, o kai kurie vitaminai visai suyra. Pavyzdžiui, visas vitaminas C virimo metu yra visiškai sunaikinamas. Taip gaminant maistą net pusė maiste esančių baltymų ir fermentų nepatenka į mūsų organizmą.

Paskutinė priežastis galioja ne visiems, o tik tiems, kurie maitinasi netinkamai. Mityba tampa vis skurdesnė, nes patogumas vis dar yra svarbiau nei kokybė. Kadangi žmonės valgo mažiau vaisių ir daržovių nei bet kada anksčiau, tai tampa rimta šiuolaikinio pasaulio problema, ypač kai sudedame visus aukščiau paminėtus punktus.

Taigi, kaip mes galime papildyti savo organizmą?

Galime pradėti valgyti kaip įmanoma maistingesnį maistą. Vaisiai, daržovės, riešutai ir sėklos yra nuostabūs maisto produktai, kupini naudingų maistinių medžiagų. Ypač kai juos valgome ekologiškus ir termiškai neapdorotus (pvz., spaudžiant sultis). Ekologiški produktai turi mažiau pesticidų, todėl ir toksinių medžiagų poveikis mūsų organizmui yra mažesnis.

Maisto papildai – pirmasis sprendimas. Galime papildyti organizmą geriamais vitaminais, mineralais ir antioksidantais. Pavyzdžiui, vartojant vitaminą C, B grupės vitaminus ir glutationą, bet kokiais pavidalais (tabletėmis, kapsulėmis, ampulėmis ar gaunant su maistu) yra puikus būdas padidinti šių galingų organizmą saugančių medžiagų kiekį. Maisto papildai, vartodami per burną, dėl tam tikrų veiksnių mūsų žarnyne, pasisaviname vidutiniškai 30-45 % šių maistinių medžiagų. Tačiau tai vis dar yra tikrai naudingas, pigus ir patogus būdas padidinti maistinių medžiagų kiekį.

Intraveniniai (I/V) ir intraraumeniniai (I/M) papildai yra sparčiai besivystanti sveikatingumo sritis, galinti pasiūlyti beveik 100% vartojamų maistinių medžiagų papildų. Tiesiogiai suleidžiamos į raumenis ar veną, šios maistinės medžiagos greitai ir efektyviai prisotina kraują ir kūno ląsteles. Todėl tai yra greičiausias būdas prisotinti kūno ląsteles reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurios efektyviai saugo jūsų organizmą.

Parengė:
Dr Michael Barnish MBChB
Genetikos ir mitybos skyriaus vadovas
REVIV Global Ltd.

Straipsnį originalo kalba galite rasti čia.